• registracijai pas šeimos gydytoją;
• vaikų priėmimui į darželį ar mokyklą;
• socialinėms išmokoms ir paslaugoms gauti;
• rinkimų teisei įgyvendinti;
• oficialiai korespondencijai iš valstybės institucijų gauti.

Pagal įstatymą gyvenamąją vietą reikia deklaruoti
per 1 mėnesį nuo atsikraustymo į naują būstą.

Ar galima deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste?

Taip. Nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste,
jei turi vieną iš šių pagrindų:

1. Įregistruota nuomos sutartis

Jei nuomos sutartis yra įregistruota Registrų centre,
savininko sutikimo papildomai nereikia.
Registruota sutartis yra pakankamas pagrindas deklaruoti gyvenamąją vietą nurodytu adresu.

2. Savininko sutikimas

Jei nuomos sutartis neregistruota, savininkas turi patvirtinti, kad leidžia nuomininkui
deklaruoti gyvenamąją vietą jo būste. Tai gali būti rašytinis sutikimas arba
elektroninis patvirtinimas, priklausomai nuo deklaravimo būdo.

3. Kiti dokumentai

Kai kuriais atvejais gali būti naudojami ir kiti dokumentai, pavyzdžiui,
panaudos sutartis, teismo sprendimas ar kiti teisėti pagrindai patvirtinantys gyvenimą konkrečiame būste.

Kaip deklaruoti gyvenamąją vietą?

1. Per Registrų centro savitarną

Tai greičiausias ir patogiausias būdas deklaruoti gyvenamąją vietą.
Prisijungiama per elektroninę bankininkystę ar kitą priemonę,
pasirenkamas gyvenamosios vietos deklaravimo prašymas ir pateikiami reikalingi duomenys.

2. Seniūnijoje arba savivaldybėje

Gyvenamąją vietą galima deklaruoti ir fiziškai nuvykus į seniūniją ar savivaldybę.
Reikia turėti asmens dokumentą ir gyvenimo būste pagrindimą (— nuomos sutartį,
savininko sutikimą ar kitą dokumentą).

Ką daryti, jei savininkas nesutinka?

Tai viena dažniausių situacijų, su kuria susiduria nuomininkai.
Dalis savininkų nerimauja dėl mokesčių ar galimų rizikų, tačiau dažnai šie nuogąstavimai yra nepagrįsti.

Svarbu žinoti:

• Savininkas negali be pagrindo uždrausti deklaruoti gyvenamosios vietos,
  jei nuomininkas teisėtai gyvena būste pagal susitarimą ar sutartį.
• Deklaravimas nesuteikia nuosavybės teisių į būstą ir nesuteikia
  nuomininkui daugiau teisių, nei numatyta nuomos sutartyje.
• Deklaravimas nedidina mokesčių ir nesukuria papildomų prievolių savininkui vien dėl to,
  kad nuomininkas deklaravo gyvenamąją vietą.

nuomoklegaliai.lt rekomenduoja:

• visada turėti rašytinę nuomos sutartį;
• registruoti nuomos sutartį Registrų centre — tai išsprendžia daugumą ginčytinų situacijų;
• argumentuotai paaiškinti savininkui, kad gyvenamosios vietos deklaravimas
  jam nesukelia papildomų rizikų ar mokesčių.

Ką svarbu žinoti nuomotojui?

Dažnai nuomotojai bijo leisti deklaruoti gyvenamąją vietą, nes mano, kad tai
apribos jų teises ar apsunkins nuomininko iškeldinimą. Tai klaidinga.

• Deklaravimas neprideda papildomų mokesčių vien dėl to, kad daugiau asmenų
  deklaruota tuo pačiu adresu.
• Nuomininko deklaracija nesuteikia teisės likti būste, jei pasibaigia nuomos sutartis
  ar nuomininkas pažeidžia sutarties sąlygas.
• Savininkas gali inicijuoti nuomininko išregistravimą, jei šis faktiškai nebegyvena būste
  arba sutartis pasibaigė ir nuomininkas išsikraustė.

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra tik faktinės gyvenamosios vietos registravimas,
o ne teisių į būstą suteikimas.

Išsikrausčius iš nuomojamo būsto

Išsikrausčius iš nuomojamo būsto, nuomininkas turi atnaujinti savo duomenis ir:

• deklaruoti naują gyvenamosios vietos adresą Lietuvoje, arba
• deklaruoti išvykimą į užsienį, jei išvyksta gyventi ilgesniam laikui.

Tai taip pat galima atlikti per Registrų centro savitarną arba nuvykus į seniūniją/savivaldybę.

Santrauka

• Gyvenamosios vietos deklaravimas Lietuvoje yra privalomas.
• Nuomininkai gali deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame būste.
• Reikalinga registruota nuomos sutartis arba būsto savininko sutikimas.
• Deklaravimas nesuteikia nuosavybės teisių ir nesukelia papildomų rizikų savininkui.
• Procedūra paprasta ir gali būti atlikta internetu arba seniūnijoje/savivaldybėje.